Vieno atsakymo nėra. Elementų įkrovimas gali trukti nuo valandos iki 8 valandų.

Gali kilti natūralus klausimas – o koks skirtumas. Yra ir atsakymas: pirmiausiai, tai jums reikia pilnai įkrauto elemento, juk jūs nenorite, kad kelionėje, lementas įdėtas į fotoaparatą ims ir išsikraus po keleto kadrų. Antra, per ilgai kraunant pigesnis įkroviklis gali neturėti automatinės atsijungimo (dažniausiai po 8 val. krovimo) funkcijos. Tokiu atveju elementas kaista ir gali jame įvykti trumpas jungimas. Dėl šios priežasties elementas tampa nebetinkamas naudoti.

Norint apskaičiuoti įkrovos trukmę reikia elemento galingumą padalinti iš įkroviklio įkrovimo srovės dydžio (ji nurodyta ant įkroviklio ir žymima dažniausiai mA) ir padauginti iš 120 procentų.

Pavyzdžiui, jūs turite 2000 mAh bateriją, įkroviklio įkrovimo srovės dydis yra 400 mA, tai:

2000/400*120% = 6 h

arba

2000/400*1.2 = 6 h

NiMH baterijos būna 1,2 voltų. Įsikrauna jos iki 1,36 – 1,38 voltų, tačiau pradėjus naudoti elementus, įtampa gana greitai nukrenta iki 1,2 volto ir tada elementas pasiekia savo optimalią darbinę įtampą. Nukritus įtampai iki 0,9 V elementas laikomas išsikrovusiu.

Kaip surasti žemės sklypo riboženklius pagal turimas (ir greičiausiai paprastam žmogui su mokyklinėmis žiniomis nesuprantamas) sklypo koordinates.

Jeigu atsitiko taip, kad nežinote tikslių savo sklypo ribų (Kažkada jūsų sukastą žemės kauburį užlygino gerasis kaimynas arba aplinkui daug „metalistų“ ir į žemę kažkada matininkų įkaltą armatūros strypą nuoširdžiai „priglaudė į savo kolekciją“) , bet turite nuosavybės dokumentus, kuriuose pateikiamos sklypo geografinės koordinatės LKS-94 sistemoje (LKS-94 (Lietuvos koordinačių sistema, priimta 1994 m. ) – ne bėda.

LKS-94 koordinatės jūsų žemės sklypo dokumente turėtų atrodyti panašiai taip:  X:6160960.49, Y: 463084.16.

Jeigu tokius skaičius radote – puiku!

Belieka jas konvertuoti į WGS-84 sistemą, kitaip tariant į tokias geografines koordinates, kurias „supranta“ šiuolaikinės navigacijos programos.

Taigi, einame konvertuoti koordinates iš LKS-94 į WGS-84:

Konvertuoti koordinates galima GEOCAD.LT puslapyje https://www.geocad.lt/nav/

Rūkyti galima visus, nebūtinai iš karvės ar ožkos varškės pagamintus tradicinius sūrius. Galite parduotuvėje nusipirkti bet kokios rūšies (gaudos, čederio, mocarelos, brie ir kt.) sūrį – svarbiausiai, kad jo konsistencija būtų pakankamai tvirta kad nekristų pro groteles žemyn.

Prieš rūkymą, palaikykite sūrį keletą valandų kambario temperatūroje. Nerūkykite sūrio karštą dieną. Jeigu sūrį rūkysite vasarą, rūkyti reikėtų vėsesniu paros metu – ryte arba vakare.

Sūris rūkomas šaltai (šalto rūkymo būdu) iki 30 C temperatūroje, kadangi aukštesnėje temperatūroje jis gali pradėti drėkti ar net lydytis.

Jeigu norite, kad sūris turėtų švelnų aromatą – naudokite vyšnios, obels pjuvenas ar skiedras, norėdami intensyvesnio, stipresnio skonio ir aromato – naudokite ąžuolo pjuvenas, skiedras. Galite pridėti ir natūralių džiovintų arbatžolių – tik jūs pats galite susikurti sau idealiausiai tinkantį skonį.

Sūrio rūkymo trukmė – individualus pasirinkimas. 30 minučių rūkytas sūris turės švelnų dūmų aromatą, keletą valandų rūkyto sūrio aromatas ir skonis bus intensyvesnis. Eksperimentuokite.

Rūkytą sūrį laikykite įsukę į popierių. Plastiko maišeliai sūriui laikyti nėra tinkami, kadangi jie neleidžia sūriui kvėpuoti.

Ką tik iš rūkyklos išimtas sūris gali turėti ne itin malonų skonį. Leiskite jam subręsti laikydami vėsioje vietoje ar šaldytuve gal net keletą dienų – tai priklausys nuo sūrio rūšies, rūkymo trukmės, medžio pjuvenų ar skiedrų, kuriomis rūkėte sūrį.

Dažnai įvairiuose įrankiuose – liniuotėse, matavimo juostose, pjovimo prietaisuose pasitaiko mums neįprasti, tačiau žinomi mato vienetai coliai.

Ir visi daugiau ar mažiau žinome, kad 1 colis lygus 2,54 centimetro. Tai jeigu mes norime sužinoti, kiek centimetrų yra 4 coliai, tai tiesiog 4 dauginame iš 2,54.
Jeigu mums colius į centimetrus prireikia konvertuoti labai retai, tai galite ir atlikinėti daugybos veiksmus arba naudotis internete pasiekiamais pagalbininkais, pavyzdžiui:

https://www.inches-to-cm.com

https://www.rapidtables.com/convert/length/inch-to-cm.html

https://www.unitconverters.net/length/inches-to-cm.htm

Arba galite parsisiųsti apsą:
https://play.google.com/store/search?q=inches%20to%20cm&c=apps&hl=en_US&gl=US

Asmeniškai man dirbant garaže maigyti telefoną, nesvarbu ar tai būtų apsas ar skaičiuoklė, yra žiauriai nepatogu, todėl pasidariau ir atsispausdinau 2 lenteles.
Viena lentelė sugraduota (jeigu galima taip pasakyti) kas colį, kita kas pusę colio.

Na ir be abejo, negaila gi, dalinuosi. Parsisiųsti colių į centimetrus lentelę.

Žemės rutulys pagal susitarimą yra padalintas į 24 laiko juostas. Laiko juostose laikas žymimas trumpiniu „UTC“ (Coordinated Universal Time – Pasaulinis koordinuotasis laikas) ir skaičiumi nuo -12 iki +12. UTC yra skaičiuojamas atominiu laikrodžiu.

Su keliais pavyzdžiais išmoksime kaip nustatyti laiką.

Norint apskaičiuoti konkrečios vietovės laiką, reikia tos vietovės laiką atimti iš mūsų laiko, žiūrėkite pavyzdžius žemiau.

Lietuvos vasaros laikas yra UTC+3, žiemos laikas UTC+2.

Sakykime, šiuo metu yra žiema ir jūs gyvenate Kaune. Kauno, kaip ir visos Lietuvos žiemos laikas yra UTC+2. Jūsų draugas gyvena Londone, kuris yra UTC 0 laiko juostoje. Norint sužinoti kiek valandų yra tuo pačiu metu Londone, atliekame tokį matematinį veiksmą:

0-2=-2, t.y. reikia atimti 2 valandas. Tai jeigu pas mus yra 22.00, tai Londone tuo pačiu metu yra 20.00.

Sakykime jūs esate Raseiniuose (UTC+2), o jūsų draugas – Vašingtone (UTC-5). Skaičiuojame valandas:

-5-2=-7, t.y. Jeigu šiuo metu pas jus laikrodis rodo 18.00, tai Vašingtone –yra 11.00 (AM).

Sakykime Jūs esate Klaipėdoje (UTC+2), o jūsų draugas Tokijuje (UTC+10). Skaičiuojame laiką:

10-2=8, t.y., kadangi gavome teigiamą skaičių, tai valandas pridedame ir gauname, kad, jeigu Lietuvoje šiuo metu būtų 12.00, tai Tokijuje tuo pačiu metu būtų 20.00.

Sakykime jūs šiuo metu esate Los Andžele (UTC -8), o jūsų draugas voliojasi kažkur Seišelių paplūdimyje (UTC +4), tai skaičiuojame taip (turint omenyje aritmetiką, kad du minusai duoda pliusą 

4-(-8)=4+8=12, t.y. pridedame 12 val.

Sakykime jūs šiuo metu esate Meksikoje (UTC -6), o jūsų draugas yra Brazilijoje (UTC -3), skaičiuojame:

-3-(-6)=-3+6=3, t.y. pridedame 3 valandas.

Nerkime giliau:

Sakykime, mes perskaitėme žinutę, kad 2022 m. gegužės 16 d. UTC 4.15 Mėnulis pereis į pilnaties fazę. Žinodami, kad gegužės mėnesį Lietuvos laiko juosta yra UTC +3, skaičiuojame taip:

4.15-3=1.15, t.y. Mėnulio pilnaties fazė prasidės 1 val. 15 min. Lietuvos laiku.

JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija savo internetiniame puslapyje  viešai pateikia nuostabiai gerą įrankį – Solar calculator (pažodžiui – Saulės skaičiuotuvą).
Jo pagalba galima pasižiūrėti Saulės patekėjimo ir nusileidimo taškus. Tai labai pravartu statant šiltnamį, galbūt pravers netgi projektuojant kitus pastatus, pvz. gyvenamąjį namą ar vasarnamį.

Kodėl? Todėl, kad galbūt jūs nuspręsite viename iš savo šiltnamių auginti ankstyvąsias kultūras, sakykime, nuo vasario mėnesio, štai tada jums ypatingai yra svarbios žinios apie saulės spindulių kritimo kampą bei paties statinio orientaciją (turiu omenį visai ne tai dėl ko čia šyptelėjai). Galbūt jūs labai mėgstate rudenį (pavasarį) ir visiškai nepakeliate vasaros karščių (ar gali taip būti), tuomet jūs taip pat galite pasinaudoti šiuo įrankiu ir tada bus lengviau susiorientuoti jūsų statinio vietą, konfigūracija, stogo šlaito kampą (apie tai dar bus kitoje temoje, kadangi turime nepamiršti ir kritulių) ir t.t.

Tęsdami skaitymą toliau jūs suprantate, kad čia nesistengiu pateikti tikslių astronominių žinių.

Trumpai apie nustatymus:

1. Naviguoti iki savo sklypo.
2. Pasirinkti ar „Local time“ rodo tas pačias valandas kaip jūsų laikrodis. Jei ne, koreguokit laiko juostą (Time zone), Lietuva yra GMT +2, jei neatitinka valanda, keiskit arba laiko juostą arba uždėkit varnelę ant DTS (Day time saving) – perjungia vasaros arba žiemos laiką (žinote tas nelemtas laikrodžių sukinėjimas pavasarį ir vasarą?!).
3. Pasirinkite norimą datą. (Neanglakalbiams: Day – diena, Month – mėnuo, Year – metai).
4. Pažymėkite „Show sunrise“ (Rodyti saulėtekį) ir „Show sunset“ (Rodyri saulėlydį).

Rezultatas:

1. Solar declination – Saulės deklinacija (paprastai tariant Saulės spindulių kritimo kampas. Pagal paveikslėlį birželio 21 d. pažymėtoje geografinėje platumoje per pietus Saulės spinduliai krenta 23,44 laipsnių kampu ir atitinkamai, jeigu mes norime, kad į plokštumą Saulės spinduliai kristų stačiu kampu, ją turėtume nukreipti būtent 23,44 laipsnių kampu orientuojant į Pietus t.y. kai Saulė yra zenite. Turėkime omenyje, kad šitas kampas kinta per metus.
2. Apparent Sunrise/Sunset – matomas saulėtekis/saulėlydis (čia jau plonybė, bet dėl pažinimo džiaugsmo, mokslininkai rašo, kad dėl atmosferos įtakos, Saulę ryte mes pamatome apie 2 minutes anksčiau nei ji fiziškai yra, bet tai jau šiltnamio statybai nedaro jokios reikšmės ar įtakos. Dar dėl įdomumo, Saulė nusileidžia fiziškai greičiau, tačiau dėl atmosferos poveikio, vaizdas „vėluoja apie 2 minutes“.

Kas iš to?

Kalbant vien apie šiltnamio statybą, pasinaudoję šiuo įrankiu, lengviau galėsite numatyti statinio buvimo vietą. Juk dažnai žemės sklypai nebūna griežtai orientuoti kaip žemėlapis į šiaurę. Taip pat norėsis, kad šiltnamis kažkaip gražiai geometriškai išsidėstytų, atsižvelgiant į kitus žemės sklype esančius pastatus, todėl su šita Saulės skaičiuokle galima rasti kompromisinį sprendimą.

Sėkmės projektuojant savo šedevrą!

Naktinio stebėjimo kamerų veikimo principas.
Naktinio matymo vaizdo kameros skirtos apsaugoti mūsų vertingą turtą ne tik dienos metu, bet ir naktį, užfiksuojant vaizdo įrašus apie vagystes, vandalizmą ir bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri vyksta esant prastam apšvietimui, kai standartinės apsaugos kameros neveiks. Šiandienos naktinio matymo apsaugos kameros turi įspūdingą daugybę pažangių funkcijų.

Kaip veikia naktinio stebėjimo kamera?

Naktinio stebėjimo apsaugos kamerose naudojama infraraudonųjų spindulių (IR) technologija. Jei kada nors pažvelgėte į stebėjimo kameros priekinę dalį, tikriausiai pastebėjote, kad ji yra padengta nedidelėmis LED lemputėmis. Tai yra infraraudonųjų spindulių (IR) lemputės. Kai sutemsta, šios lemputės įsijungia ir visą kameros stebimą plotą apšviečia infraraudonųjų spindulių šviesa. Žmogus „plika akimi“ šios šviesos nemato. Naktinio stebėjimo apsaugos kameros turi įmontuotą infraraudonųjų spindulių blokavimo filtrą, kuris įsijungia dienos metu, išjungdamas infraraudonąsias lemputes, kad filmuojamo vaizdo spalvos būtų neiškraipytos.
Naktinio stebėjimo kameros užfiksuotas vaizdas būna juodos – baltos spalvos. Taip yra dėl to, kad stebėjimo kamerose yra įmontuotas monochromatinis filtras, paverčiantis vaizdą iš mėlynų ir raudonų atspalvių į juodas-baltas spalvas, kurios yra žymiai priimtinesnės mūsų regėjimui.

Atsparios smūgiams stebėjimo kamerų korpusas pagamintas iš metalo, todėl jos yra atsparios smūgiams. Šio tipo kameros dažniausiai įrenginėjamos oro uostuose, sandėliuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, bankuose, viešbučiuose ir parduotuvėse.

Kokia šių, atsparių smūgiams kamerų, nauda?
Šios stebėjimo kameros skirtos apsisaugoti nuo chuliganų ar vagių, kurie darydami nusikaltimą pirmiausiai stengiasi atjungti ar sugadinti kamerą. Metalinės tvirtinimo detalės, varžtai ir patvarus metalinis korpusas apsaugo kamerą nuo tyčinio sugadinimo. Šiuolaikinės kameros taip pat yra atsparios ir dideliems temperatūrų pokyčiams ar esant smarkiam lietui.

Atsparios smūgiams stebėjimo kameras reiktų pasirinkti norint apsaugoti namų ar verslo patalpas ar kitas erdves. Įsirengę apsaugos stebėjimo sistemą jausitės žymiai saugiau, turint omenyje, kad bet kada, kai Jūsų nėra stebimoje teritorijoje, jūs galite stebėti savo turtą per bet kurį kompiuterį, prijungtą prie interneto ar programėlės pagalba per išmanųjį telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį. Stebimas vaizdas taip pat įrašomas į specialų įrašymo įrenginį (pvz. NVR).

NVR (network video recorder) interneto vaido įrašymo įrenginys ir DVR (digital video recorder) skaitmeninis vaizdo įrašymo įrenginys skirti stebimo vaizdo įrašymui ir peržiūrai. Koks skirtumas tarp NVR ir DVR? Šie įrašymo įrenginiai skirti skirtingų tipų kameroms.

DVR įrenginiai skirti CCTV ar analoginėms kameroms. Senesnės sistemos šio tipo kamerų signalus įrašinėdavo į VCR įrenginį. Šiuo metu VCR sistemos jau yra atgyvenusios, kadangi būdavo susiduriama su įrašo kokybės problema. 3 valandų vaizdo kasetė turėdavo „suktis“ įrenginyje lėčiau, kad galėtų įrašyti 24 valandų vaizdą. Todėl vaizdą įrašinėdavo po 1 kadrą per 1 sekundę. 1 sekundė gana ilgas laiko tarpas judančiam objektui – žmogus per 4 sekundes vidutiniškai gali nueiti 4 metrus ir dėl šios priežasties vaizdas gaudavosi labai „išplaukęs“. Šiuo metu naudojami DVR, vaizdą įrašinėja į kietuosius diskus (tokius pačius, kurie yra asmeniniuose kompiuteriuose) ir dažnai turi nuotolinės prieigos funkciją.

NVR įrenginiai naudojami su IP kameromis. Šie įrenginiai jungiasi prie interneto ir siunčia bei gauna signalus per tinklą. Šio tipo apsaugos stebėjimo sistemos yra pačios moderniausios ir labiausiai vertinamos įvairių pasaulių šalių specialistų. Interneto pagalba prie šios sistemos jūs galite bet kada prisijungti ir stebėti vaizdą savo asmeniniame kompiuteryje, išmaniajame telefone ar planšetėje.

IP vaizdo stebėjimo kameros pasižymi daugiapikseline rezoliucija ir vartotojui teikia aukštesnės kokybės vaizdą lyginant su analoginėmis kameromis. Ši savybė itin svarbi norint dešifruoti asmenis ar kitus objektus stebimoje aplinkoje.

Daugiausiai naudojamos 1 MP (megapikselio) ir 2 MP kameros. Rinkoje yra ir per 20 MP kamerų. Kuo daugiau megapikselių, tuo detalesnis vaizdas yra gaunamas. Megapikselinė technologija nėra naudojama analoginėse stebėjimo kamerose.

Imant kaip pavyzdį 1 MP ir 2 MP kameras, 30 kadrų per sekundę vaizdo transliavimas ir įrašymas yra standartas. Jeigu planuojate įsirengti 5 MP ir didesnės raiškos kameras, turite numatyti vietovės, kurioje bus montuojamos kameros, galimybes, kadangi stipriai padidės interneto srauto naudojimas perduodant didelės raiškos vaizdinę informaciją. Ar turimas interneto ryšys ar planas leis dideliu greičiu siųsti informaciją, ar nėra kokių nors interneto tiekėjo plano apribojimų ir pan. Pavyzdžiu, 1 MP kamerai, transliuojančiai mpeg-4 formatu vidutinės kokybės vaizdą „reikia“ 6,6 Mbps (megabitų per sekundę) duomenų srauto.

Pasiskaičiuoti ir pavarijuoti galite supercircuits.com duomenų srauto kalkuliatoriuje. Kitas paskaičiavimas susijęs ne su jūsų turimo interneto greičiu, bet su leidžiamu duomenų kiekio perdavimu. 1 MB (megabaitui) perduoti per sekundę reikia 8 Mbps interneto greičio.

Mbps galite paskaičiuoti gbmb.org Mbps į MB/s kalkuliatoriuje. Mūsų pavyzdyje, jeigu per sekundę kamera sunaudoja 6,6 Mbps duomenų srauto, vadinasi ji išsiunčia per sekundę 0,825 MB per sekundę duomenų (per minutę – 49,5 MB, per valandą – 2,9 GB, per parą 71 GB, per 30 dienų – per 2 TB duomenų. Gali būti, kad jūs įsirengsite 4 ar net 8 stebėjimo kameras. Tada reikėtų šiuos skaičius atitinkamai padauginti iš kamerų skaičiaus.

Jeigu jūsų internetas greitas, o duomenų srautas neribojamas, viskas tvarkoje. Tačiau jeigu interneto ryšys lėtesnis, galima nustatyti kamerą, kad transliuotų pvz 25 ar 20 kadrų per sekundę dažniu. Vaizdo detalumas nuo to stipriai nenukentės. Jeigu interneto tiekėjas pagal turimą jūsų interneto planą jums yra suteikęs ribotą duomenų srautą, kamerą galima nustatyti kad pradėtų įrašinėti ir transliuoti aptikus judesį stebimoje aplinkoje.

Prieš perkant įrangą būtina gerai viską apgalvoti ir išsiaiškinti esamą poreikį. Jeigu jums reikia kameros parduotuvėje, kuri aiškiai fokusuotų galimo nusikaltėlio veidą, tada jums reikia didesnės raiškos kameros. Taip pat prieš montuojant kameras reikia gerai parinkti jų buvimo vietą, kad jos matymo laukas aprėptų būtent tą reikiamą teritoriją ar vietą, kuri yra reikalinga. Žinoma yra kamerų, kurių matymo lauką galima keisti per nuotolį. Apie šias PTZ (pan-tilt-zoom) kameras skaitykite kitame straipsnyje.